Ugnikalnio išsiveržimas Balyje. Agung’o panika ir ramybė.

Ugnikalnio išsiveržimas Balyje. Agung’o panika ir ramybė.

Ir taip visiškai ne į temą, visiškai ne apie kelionės pradžią ir grožį, ne apie paplūdimius ar banglentes, bet apie paniką ir Agung ugnikalnio išsiveržimą. Gražus ir išsamus straipsnis apie nuostabų Singapūrą jau beveik baigtas, bet negaliu nepapasakoti situacijos, kuri kogero daugiau mano gyvenime nepasikartos, taip žargoniškai sakant once in a lifetime čia. Sėdim ant ugnies žiedo, saloje su išsiveržusiu (gal tiksliau išsiveržinėjančiu) ugnikalniu (paskutinis jo išsiveržimas įvyko 1963 metais ir pražudė virš tūkstančio žmonių).

Kažkur ten toli toli už debesų slepiasi besiveržiantis ugnikalnis Agung. 2017-11-28. Sanur, Balis.

Taip, Agung ugnikalnis šiuo metu yra išsiveržimo būsenoj, kasdien išspjauna vis daugiau dūmų ir vulkaninių pelenų į orą (į kelių kilometrų aukštį) bei lavos, būtent dėl to sutrikęs visas orlaivių eismas. Oro uostas uždarytas nuo vakar ryto, o šiandien paskelbė, kad liks uždarytas iki rytojaus ryto ir jokie skrydžiai dabar nėra vykdomi. Daugybė tūkstančių keliautojų (spauda rašo apie 50 tūkstančių) ir atostogautojų yra įstrigę nežinioje. Mūsų kolkas tai neliečia ir panikuoti nėra ko, beje Lomboko oro uostas atidarytas (šalia esanti sala į kurią vėjas niekadėjas buvo nupūtęs visus pelenus ir privertęs uždaryti jį anksčiau nei paties Balio oro uostą), bei Javos salos oro uostai kolkas ir vis dar veikia. Panikuoti pradėsim maždaug gruodžio 2 ar 3 dienomis, kada gausim laišką apie atšauktą/atidėtą skrydį į Manilą (Filipinus). Dar yra laiko ir daug kas gali pasikeisti ir į gerą ir į blogą puses, be to esam susigalvoję planą B, bet labai tikimės, kad vietinių maldos ir aukos dievams nuramins didį kalną, o vėjas išsklaidys pelenus ir dūmus.

Šiandien ryte (5 val vietos laiku) buvo giedra giedra, taip puikiai matėsi dūmų ir pelenų kamuolys toli toli virš Agungo (Ubude, tai apie 40 km nuo kalno). O vakar labai daug skaitėm apie ugnikalnį, mat visa media tik tą ir rašo, tada išėjom į gatvę ieškoti panikos ir norit tikėkit norit ne, niekaip jos neradom. Gyvenimas teka sava vaga, visi dirba, juda, kruta, eina, valgo ir važiuoja savais keliais. Tada prisiskaitę ir žinodami tikimybę likti ilgiau nei planavom išėjom, pirkti N95 modelio veido kaukių/respiratorių. Pastarosios apsaugo nuo vulkaninių pelenų, kurie yra pavojingi žmogaus kvėpavimo takams. Nors pelenai ant Ubudo dar kaip ir nekrenta, nusprendėm kad kaukes turėti visgi reiktų. Tada vaistinėje va toks akibrokštas, jie turi Pringles čipsų, bet neturi šitų kaukių! Kaip?? Čipsai parduodami, bet saloje su dviem veikiančiais vulkanais apsauginių kaukių vaistinėje nėra. Išgoogline vietas kur parduodamos būtėnt šito tipo, o ne paparastos kaukės (kurios saugo nuo oro teršalų ir gripo bakterijų, su kuriom važinejam su motoroleriu) radom parduotuvę Buda Bali, bet kaukių pirkti nebėra, likę tik dėžutės ir pasak pardavėjo, jų sunku gauti, todėl kada bus nežino niekas. Geras, ane? Ir pagaliau, kiek vėliau, netikėtai radom tų kaukių, nelabai aiškioje vaistinėjė, tai dabar kaip ir jaučiamės saugūs, nors vos vienas kitas jas jau dėvi. Gal kiek gąsdina žinia, kad laukiamas galingas išsiveržimas, kuris visada seka su žemės drebėjimu. Nors viskas čia gana pritaikyta tokiems reiškiniams kaip žemės drebėjimas ir jie čia tikrai dažni, mums, kaimiečiams iš Lietuvos, biški neramu, mat vienintelį kartą žemė drebėjo po mano kojomis būnant Slovėnijoj prieš kažkiek čia metų, kada galingas žemės drebėjimas supurtė Italiją ir buvo jaučiamas net Liublianoj. Nebuvo jauku, prisipažinsiu, galvojau kad vaidenasi ir tryniau akis įsitikinti ar tikrai daiktai juda. Taigi, tikiuosi geriausio ir daug apie blogiausią galimą scenarijų negalvoju.

Tikrai ne viskas šiomis dienomis sukasi apie ugnikalnį, oj ne, vakar buvo kultūringa diena muziejuje, tada paskutiniai pirkiniai turguje, tada vietinio ryžių pudingo degustacija ir naujos nakvynės paieškos. Šiandien išvykom į Sanur miestą, dar toliau, pastarasis apie 70 km nuo unginakalnio. Kaip ir Ubude, taip ir Sanure, ramu lyg niekas nevyktų, todėl ramiai papietavę susiradom prekybos centrą, apsipirkom vakarui, nes kaip visada kogero lis ir grįžę vėl skaitom naujienas ir žiūrim live video iš Agungo. Naujienos liepia apsiginkluoti kantrybe ir be panikos laukti naujienų iš ekpertų, bet žinot, kas labiausiai gąsdina šiuo metu? Artimieji iš Europos. Tos žinutės su užklausom ar mes gyvi, ar viskas gerai, su raginimais bėgti kuo greičiau iš salos. Atrodo šitas ugnikalnis išsiverš Europoj, o ne Balyje, atrodo, kad ten panika baisiausia ir niekas nelenda iš namų, o mes čia net specialiai einam ieškoti panikos ir dūmų, dairomės ugnikalnio į visas puses, bet vietiniai ramiai dirba ir kaip visada šypsosi, paklausia kaip sekasi ir dėl prastoko interneto kaltina lietų.

Ir pabaigai.. Nebėgsim bent kolkas, nes jaučiamės saugūs ir laukiam savo suplanuoto skrydžio gruodžio 4 dieną. Ekspertai rašo, kad net esant galingam išsiveržimui visos salos evakuoti tikrai nereiks (saloje vietinių gyvena apie 4 milijonus, o dar kiek tūkstančių turistų neiašku, mat Balį kasmet aplanko 5 milijonai keliautojų), to mes ir tikimės, na o jei skrydį atšauks imsimės plano B. Jei ir tas neišdegs plauksim į Javos ar kokią kitą salą, taip vadinkim bėgsim iš Balio. O bėgti mums gali prireikti dėl besibaigiančios vizos, hahaha, na laikykit špygas, kad nereiktų mums po milijoną rupijų už papildomą dieną be vizos mokėti.

Keep calm and hope for the best.

Ramuma ir žaluma aplink. Ubud, Balis.

 

xoxo

MinykaDo



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *