Gyvenimas pasidarė patogus. Išskrendu.

Gyvenimas pasidarė patogus. Išskrendu.

Restartas, iššūkis, perlipimas per save, išėjimas iš komforto zonos, pabėgimas, beprotystė, nuotykis, nesubrendimas, išmislas, yolo, išbandymas, ieškojimai, atradimai.

Gal. Gal visi, o gal nei vienas iš jų, bet esu tikra, kažkas, o mažų mažiausiai gyvenimus keičianti patirtis ir šis bei tas naujo. Tiek tikrai bus, o gal net daugiau, gal viskas iš pirmojo sakinio.

Bilietai į tą pusę, į kurią traukia, metų laiku, kurio nemėgstu labiausiai. Iškart po gražiausių spalio spalvų paletės ir prieš pat liūdniausias šventes. Nemėgstu rudens ir viso to pilko liūdno lietaus. Pradėjo erzinti viskas aplink. Daiktai, žmonės, garsai, spalvos, o ypač rutina. Pradėjau viską daryti autopilotu. Pusryčiai, pietus, vakarienė, tarpuose šokoladukai. Joga, darbas, namai. Facebook, instagram, elektroninis paštas. Ryte paskambinti mamai, per pietus užsiregistruoti pas dantų gydytoją, paskambinti kirpėjai, einant iš darbo paskambinti babai. Savaitgalius susiplanuoti savaitės pradžioje, nieko nespėti. Išsisiurbti namus trečiadienį, išplauti rūbus savaitgalį, nepamiršti jų kažkada nudžiauti, veluojant į darbą jų išsilygint. Ir taip savaitė po savaitėss.

Po dviejų gražių metų (tiek ir dar šiek tiek esu nebe emigrantė) supratau, kad pradėjau gyventi per patogiai, užsisėdėjau, liko tik nusipirkti teliką ir manęs nebeiškrapštysit iš namų. Amžinai skųstis oru yra mano hobi, bet kad pradėjau žiūrėti serialus turbūt mažai mane pažįstančių patikės. Aš ir serialai, du nesuderinami dalykai, todėl laikas kažką keisti. Keisti serialus į Pietryčių Aziją ir pačiai pagyventi azijietiško serialo ritmu.

Kai baisiausia savaitė jau praeityje (baisiausia nes reikėjo pamatyti žmonių keistas veido išraiškas, išklausyti šimtą moralų ir gyvenimo pamokų, patarimų ir atsakyti į milijoną klausimų neturint jokių atsakymų) galiu teigti, kad priimimant kažkokius didesnius gyvenimo spredimus artimųjų palaikymas yra baisiai svarbus ir nesvarbu ant kiek tu su savimi jau susitaręs ir pats save palaikai, menkiausia šeimos narių dvejonė vėl sukuria problemą ir kažkaip norėdamas nenorėdamas vėl pradedi svarstyti, o gal rimtai čia viskas kitaip nei tu nori. Vėl pradeda pirštis mintys ir viską verst aukštyn kojom, nors tu ir senokai žinai, ko nori bet pradedi adaptuotis prie aplinkinių norų ir standartų, tada galvoji, kad gal nereikia išsišokti ir tos tavo svajonės ir norai susimaišo su viskuo ką mano aplinkiniai ir tai tave net nejaučiant gali vėl pasodinti ant sofos ir apkloti dekučiu. Taip nežinia baugina, visus, todėl mane irgi, bet kiekvienos užvertos durys tai galimybė atverti naujas. Ieškoti savęs nėra blogai.

Pasaulis toks spalvotas. Metas nuotykiams.

P.S Įtariu, kad ateinančius kelis mėnesius receptais dalintis bus nelengva, įtariu bus liūdna be virtuvės ir galimybės gaminti, bet net neabejoju bus ką rašyti ir kuo pasidalinti, bus fotkių, bus palmių, todėl Klajonių skiltis tikrai pasipildys nuotykiaisi ir pasakojimais.

xoxo

MinykaDo

 

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *