Dvi dienos Pirėnuose. Vall de Nuria. Katalonijos grožiai.

Dvi dienos Pirėnuose. Vall de Nuria. Katalonijos grožiai.

Kad graži ta Katalonija jau supratau gerokai anksčiau.

Kalnai, jūra, upės, kriokliai, ežerai, vynuogynai ir taip toliau. Dauguma atvykstančių aplankyti Barselonos važiuoja į Montserrat, kas yra puiku ir girtina, ten tikrai gražu, o ir kalnai kitokie nei įprasta, bet pasirodo dvi valandos traukiniu nuo Katalonijos sostinės ir tu jau Vall de Nurioj, kur kalnų grožis atima žada, visgi Pirėnai. 

Daug netušžodžiausiu (tikiuosi nuotraukos kalba už save), bet savaitgalis čia buvo wow. Aišku, blauzdas skaudėjo 3 dienas po grįžimo, puslės and kojų gijo gal savaitę, bet vaizdai atminty liks ilgam. 

 

 

Nuvykti iki Ribes de Freser – kur ir randasi pirmoji į kalnus keliančio specialaus traukinio stotelė užtrunka 2 valandas, tada pasikelti į Vall de Nuria, kuri jau yra 2 kilometrų aukštyje užtrunka dar apie 40 minučių plius minus. Visa ši prabanga kainuoja 33,5 euro žmogui, pirmyn atgal, aukštyn ir žemyn jei perkat Trenatura bilietą (perkant kasoje tai galima padaryti tik tą pačią dieną (kasos sako kad dirba nuo 6:00 ryto, traukiniai važiuoja nuo 7), o jis galioja iki kitos dienos vakaro (paskutinis traukinys apie 19:00), vadinasi galima nakvoti ir grįžti su tuo pačiu bilietu). Dėl kėlimosi iki pat Vall de Nurios, tai tiems kas turi smarvės galima išlipti Queralbs ir lipti savo kojytėmis iki viršaus, mes lipant į apačią sutikom du katalonus, sakėsi užlipę viršun per 1h 40 min, aišku, su jais kalnų mylėtojais nėra ką lygintis mums lygumų žmonėms, bet internetas sako kelionė pirmyn trunka apie 2-3 valandas, priklausomai nuo pasirengimo lygio ir užfiksuotų kadrų skaičiaus (yra ką lipti, pakilti apie 900 metrų į viršų nevisai juokas kiek esu bandžius). Taigi jei mes kilom į viršų traukiniu, bet kadangi tas kelias tarp Queralbs ir Vall de Nurios yra nesvietiškai gražus nusprendėme leistis žemyn pestute. Ar gailimės dalinai neišnaudoję nusipirto bilieto ir ėję, omg ne. Tokio grožio akys senokai nematė, kriokliai, kalnai, viršūnės, kalnų ožiai (rekomenduoju pasiimti žiūronus jei tokius turit), gėlės ir tyras kalnų oras.

Labai rekomenduoju visiems norintiems pamatyti Pirėnus, visiems jau mačiusiems Barseloną, visiem kas myli kalnus, visiems kas nori kalnų, bet neturi jėgų aukštai lipti, ir šiaip visiem visiem kam nors kiek patinka gamta. Jei man dabar leistų rinktis Monserrat ar Vall de Nuria, vienareikšmiškai – Vall de Nuria. Mažiau žmonių, daugiau gamtos ir laisvės, kriokliai ir visa kita kas mane ten taip sužavėjo.

Ar nuvykti ir susigaudyti kur randiesi sudėtinga? Toks klausimas kilo ir man, bet viskas labai paprasta, aišku ir tvarkinga. 

Kadangi kelionė netrumpa nusprendėm pasilikti per naktį ir sekmadieni nužingsniuoti dar vieną kitą kilometrą kalnais (per tas pusles ant kojų tenuėjom 10, bet su nuotykiais ohoho). Vykstant dviem dienom (ar ilgiau) galima apsistoti visose trijose kalnų traukinio stotelėse-gyvenvietėse kas yra baisiai patogu, aišku kuo aukščiau tuo brangiau. Pačiam viršuj, Vall de Nurioj yra ir kempingas, atrodė labai neblogoj lokacijoj, tikrai manau vertas dėmesio, Queralbs turi nemenką pasiūlymų, tik kad brangiau nei Ribes de Freser. Ir kadangi mes iki pat trečiadienio nežinojom ką veiksim, tai teko apsistoti Hostal (slidininkų hostelyje) šiek tiek (2 kilometrai) už Ribes de Freser miestelio (pražiopsojom paskutinį padorios kainos variantą prieš pat užsibukinant), bet bet kokiu atvėju buvo gerai, kaip už 20 eurų labai didelių lūkesčių neturėjom, gavom kambary su dviaukšte lova ir privačiu dušu (neblogas privalumas kaip hostelyje), taip pat langą su visai nieko kalnų vaizdu ir dar už papildomus 5 eurus maxi pusryčius su ispaniškais kumpiais, sūriais ir dešrom, šito jau reikėjo, po to fail’o ir paliktų šeštadienio pusryčių (dažniausiai aš maisto namuose nepamirštu, bet būna dienų lyg tyčia). 

Keletas naudingų nuorodų apačioje, na o aš įtraukiu šį rojaus kampelį į mėgstamiausių sąrašą ir einu ieškoti, kur dar galima nuvykti ir ką pamayti.

Visada eidama į kalnus naudoju savo mėgstamiausią ir vienintelę programėlę už kurią moku pinigus, haha, Wikiloc.

Oficialus Vall de Nuria puslapis, pasirodo jie net app’są turi. Beje žiemą čia slidinėjimo resortas, sako labai tinkantis šeimoms, norinčioms pasiilsėti/paslidinėti su vaikais, na o vasarą kalnų mylėtjų rojus.

Katalonai minėjo, kad gražiausiai ir verčiausia dėmesio viršūnė Puigmal, mes dėja nespėjom visko apeiti, nes pasirodo ten yra tiek ką nuveikti, kad kelios valandos toli gražu negana. Yra info centras, kur nusipirkti maisto, atsigerti, WC ir daug naudingos informacijos apie vietovę.

Mountains are calling and I must go. 

xoxo

MinykaDo



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *