Buongiorno Sicilija

Buongiorno Sicilija

Lemtingame posūkyje stovėjo plakatas su nuoroda link cucina Siciliana, būtent tai ko mes ir norėjom. Kažkas ne centrinėje gatvėje, kažkas paprasto, kažkas ne komercinio. Pirmas 20 minučių taip nuoširdžiai džiaugėmės, kaip mums pasisekė papulti į mažą šeimos restoranėlį, kur viskas autentiška ir nuoširdu. Meniu parašytas ranka, pieštuku ir panašu, kad maždaug 10-mečio berniuko, kuris kątik atidarė mums alaus butelius, pasiūlė vienkartinių stiklinių ir toliau sėdi šalia laukdamas naujų klientų. Aptarnavusi ponia primena siaubo filmą, bet tas pirmas 20 minučių mums tai patinka, šiaip ne taip užsisakom populiariąją pasta alla norma, pasta pesto trapanesi ir picos, pokalbis eilinį kartą, žinoma, vyksta ne jokia kita, o italų kalba. Pradedam juokauti, kad kogero ir maistas bus vienkartiniuose induose, stebim virtuvėje besisukiojančią tą pačią padavėją, su keista kepure, raganos plaukais ir ryškiai per mažai dantų. Aiškiai matosi kaip kruopščiai ji plauna rankas, dėl to džiaugiamės, bet staiga prasideda toks epizodas iš siaubo filmo, kur mūsų vaizduotės nepraleidžia progos pafantazuoti. Sėdim ne centrinėje gatvėje,o kažkur kiemelyje, staiga langines praveria čia kogero gyvenantis senukas ir įsmeigęs akis į mus lyg norėtų perspėti stebi iki tol kol mažasis padavėjas lyg ir žaisdamas akių karą su senoliu atsisėda ir nežada pralaimėti. Karas trunka netrumpai ir senasis pasiduoda, uždaro langines, bet vis dar stebi mus per plyšį, vaikis išlekia kažkur su dviračiu, o mes juokiamės ir fantazuojam, kaip jis išvažiavo ir susidorojo su priešišku kaimynu, kokiu nors baisiai žiauriu būdu, vienu iš tų matytų siaubo filmuose. Žmonės nepraeina pro šalį, todėl restoranėlis ganėtinai pilnas. Pagaliau sulaukiam savo makaronų, negalim patikėti, kad valgysim iš vienkartinių lėkščių, oh well, bent įrankiai tikri. Nelabai sutramdom juoką, bet vis dar tikimės skanaus maisto, kad ir ne iš porcialianinių indų. Tiek pasta tiek pica neatrodo skaniai, tiksliau atrodo kaip paprasčiausi makaronai su pomidorų pasta ir keliais baklažano gabalėliais, skonio jokio, picos gabaliukas mažas guminis ir beskonis. Juokiamės ir pykstam, viskas vienu metu. Šalia sėdintys italai pradeda uostyti maistą ir panašu, kad yra baisiai nusivilę, bet irgi valgo. Visi pavalgom, brangiai, prėskai, iš vienkartinių indų.. Papuolėm, net nežinom už ką karma taip baisiai su mumis, juk dar kelionės pradžioje miegančias hamakuose šalia oro uosto prikelusiai netikėtai nakvoti prie uždaryto oro uosto likusiai porelei atidavėm pakelį riešutų ir plėšomo sūrio, tiesiog, už karmos taškus, kurie vat va grįžo šitaip, su baisiais makaronais už 12 eurų!

Kelionės video tiems kas tingi skaityti.

 

Skanioji pasta alla norma už 12 eurų
Casata

Čia dar ne viskas, jei kalbam apie Siciliją. Buvo ir kitų nuotykių, buvo daug skanaus maisto, ypač saldumynų (būtina paragauti Cannoli, Casata, Granita con broche, Broche con gelato (duona su ledais, nesijuokit, bet paragaukit)), pigaus ir gero vyno, nemokamų skanėstų už kogero tuos pačius karmos taškus uždirbtus oro uoste, bet Italija yra šalis kuri manęs netraukia, taip jau buna, aš galiu grįžti i Ispaniją, kad ir kas mėnesį, bet va į Italiją mane nuskraidinti nėra lengva. Ši savaitės kelionė nebuvo apie vietą, ji buvo apie tiesiog susitikimą ir atostogas kartu, po daug metų, be labai didelių priekaištų ir kaprizų dėl vietos. 7 studijų laikų draugės, oho, atrodo kad universitetą baigiau labai seniai, ne, bet kai visos taip išsibarstė po pasaulį tai nebėra lengva susitikti visoms vienu metu, todėl teko pavargti ieškant bilietų ir visoms tinkančių datų. Per šią savaitę apvažiavome nemažai, pirmos trys dienos buvo pilnos nuotykių ir tokios ilgos, su mažai miego ir daug veiklų. Žinau, ne visi supranta kaip galima miegoti hamake šalia oro uosto ir dar per atostogas, ne visi supranta, kam to reikia ir kur mes dirbam, kad per atostogas negalim miegoti viešbučiuose. Galim, bet tada būtų nuobodu. Tada vidurnaktį tavęs miegančio neprikeltų laistymo sistemos ir policija, kažin ar sužinotum, kad į San Vito Lo Capo paplūdimį italai skuba nuo 6 valandos ryto, kad spėtų užsiimti gerą vietą savo skėčiui ir šeimai ir nesvarbu, kad saulė dar net nepakilo, taip akivaizdžiai nematytum pilnėjančio paplūdimio ir visu tų naktį paplūdimyje atliekamu darbų, nes saldžiai miegotum už uždarų langinių. Ar buvot kada prikelti paplūdimio tvarkytojų, kurie surenka visas paliktas šiukšles, išlygina ir sugrėbsto visą mūsų išspardytą ir iškasinėtą smėlį ir tyliai iki beach time dingsta iš ten. Daug įdomių dalykų žmogus pamatai paryčiais ir tai veža, bent jau mus.

Pirma nakvynė čia.

 

Trečia nakvynė. Minkšta, patogu, pakankamai šilta. Deja, žmonės renkasi nuo 6 ryto, todėl ilgai nepamiegosi.

Per pirmas dienas, kada turėjome automobilį nulėkėm nemažai, nuo Trapani, kur atskridom, iki Cassibile netoli Siracusa. Trapanis mūsų plane nebuvo pats pirmas miestas, kurį norėtume pamatyti, todėl tiesiai iš oro uosto, pasiėmę savo brangųjį automobilį išlėkėm per sudegusius ir nudegusius Sicilijos laukus, link Palermo. Nesitikėjom iš šio miesto nieko, todėl turbūt ir patiko, nors buvo vidurdienis ir nežmoniškai karšta, o automobilis už kelių gerų kilometrų nuo centro, vistiek apėjom visą sienamiestį ir centrą.

Pusrytukai kalnuose.

Pasivaikščiojom po vakarinį Cefalu, kur radom tikrai skanaus maisto, minią žmonių ir gražią pakrantę. Italai, na arba siciliečiai vairuoja kaip pakvaišę, pypsina kiek daugiau nei mes įpratę, kokius kelis šimtus kartų, gatvelės siauros, pilnos automobilių, rasti parkingą centre, vakarienės metu šansų panašiai kaip laimėti vikingų loto, bet vaizdai važiuojant pakrante ir kylant į kalnus netoli Etnos yra verti dėmesio.

Vis dar ta antra naktis, tiksliau paryčiai ir saulėtekis.

 

Torrenova miestelyje radom parką ir paplūdimį, susiruošėm pasikabinom hamakus, atsidarėm vyno ir paaiškėjo, kad medžiai po kuriais kabom yra apsisnarglėję ir kai tie syvai pradės ant mūsų ir mūsų hamaku kristi mes sulipsim, žodžiu suprask iš vietinio – nieko gero jau nebebus nei iš rūbų, nei iš hamakų. Ok, ačiū, kad rūpienisi, drauguži. Miegosim vaikų žaidimų aikštelėj, triūbose, ant čiuožyklos ir aplink ją ir ant jos sukabintuose hamakuose, pagalvojom sau ir nuo vyno raudonais žandais sugulėm kuri kur. Neastsimenu kada taip greit smigau, prie pat jūros su bangų muša ir geriausiom draugėm šalia. Buvo gera iki tos akimirkos, kai laistymo sistema pradėjo veikti visu pajėgumu, o policininkai fotografuoti mus iš visų pusių. Metas keltis net neišaušus. Nuotykiai Torrenavoj baigėsi besidarant selfius su policija ir galiausia teko vėl važiuoti. Važiuoiti iki kol pasitikom saulę ties Capo d’ Orlando. Tada kalnų keliukais į viršų, papusryčiauti kalnuose kažkur netoli Santa Domenica Vittoria su vaizdu į Etną.

Antroji nakvynė buvo ilga, čia yra pirma dalis ir vietinė policija. Po šitos fotosesijos keitėm nakvynės lokaciją.

 

Taorminos parkas ir panorama.

Na ir pagaliau pasiekėm Taorminą, miestelį, kuris paliko labai jaukaus miestuko su gražiu parku ant kalvos įspūdį, bet į sausakimšą akmenuotą paplūdimiuką (Spiaggia Isola Bella) apačioje Toarminos grįžti nenorėčiau, ačiū. Į jį teko leistis keltuvu už visus tris eurus, kaip iš didžiausio kalno, bet lipti nebuvo jėgų, o dar ir vidurdienio karštis. Taip, žmonių rugpjūčio mėnesį tikrai daug, ypač labiau kurortiniuose miestuose, beje, keista kad ta masė vien italai, negalėjom patikėti, kad per savaitę sutikom vos kelis turistus kalbančius ne italų kalba.  Lažybų dėl įspūdingosios lietuvių kalbos tarp italų užvirė ne vienos, o mes turėjom šnipę, vertėją su italų kalbos žiniom, na ir tas tikrai pravertė. Italijoje kalba itališkai, ir anglų kalbos ieškoti teko su žiburiu. Jaunime, ką jūs mokotės savo itališkose mokyklose? Net angliškų vasaros pophitų žodžių nemokat.. Bet kokiu atvėju susikalbėti nėra neįmanoma, jei norit valgyti užsisakysit ir be kalbos, na o padiskutuoti su vietiniais bus kur kas sudėtingiau.

Netoli Taorminos yra nacionalinis parkas, kuriame yra Gole dell Alcantara. Gerai, už bielietą į upelį pilną žmonių mokėti 12 eurų nėra labai protinga. Vanduo ledinis, dugnas akmenuotas ir jei atvažiuosit po vidurdienio, patikėkit stovėsit eilėje prie akmens, kad galėtumėt pasidaryti sau nuotrauką ir dar 99 proc. kad fone bus italų šeimynėlė. Sorry, tarpekliūk, tu gražus kaip gamtos paminklas, nu bet tu banali turistinė vieta. Pabraidžioji tarp žmonių ir gana. Žmonės gabūs ant dalykų gadinimo, čia ne paslaptis. Ai, na o kur dar liftas iki šito upelio, nu kamon, liftas gamtoj iki upės, kuri yra kažkelintam ten aukšte..

Gole dell Alcantara. Ledinis upelis ir gražūs šlaitai. Žmonių ryškiai per daug. Kaina įėjimo ryškiai per didelė.

Prie jūros, va ko norėjosi tą besitęsiančią karštą dieną. Todėl pasiekiam Spiaggia del Gelsomineto (netoli Cassibile) rekomenduotą vietą, kur susimokam už parkingą, bet randam smėlėtą, erdvų paplūdimį ir net uolų nuo kurių galima šokinėti.

Spiaggia del Gelsomineto. Skardžiai ir horizontai. Ten ne spuogas ant mano užpakalio, o kamerytę už maudymkės pasidėjau kol pozavau. Daugiau taip nedarysiu.

Vakarinis pasivaikščiojimas po Siracuzą, osom vakarienė, kurortinio pajūrio miesto vibe. Viskas gerai. Šarados, ledai, Aperol Spritz.

Kelionė atgal į vakarus. San Vito Lo Capo paplūdimio prieglobstis nakčiai, saulėtekis ir žavingoji viršūnė, dėl jūros pamišę italai. Čia baigiasi mūsų lakstymai ir hamakinimai. Ramios (ir nelabai) vakarienės mieste, spontaniškas kopimas į tą didingąją kalvą, dar daugiau ledų, dar daugiau Aperol Spitz, daug saulės ir įdegio, pasivaikščiojimai, saulėlydžiai, fotosesijos, naktinės maudynės. Geriausias laikas su Draugėm iš didžiosios D. Tokios atostogos, kokių ir norėjom, tokios kokias planavom, tokios kokių nusipelnėm.

Grazie ragazzi. 

San Vito Lo Capo. Ta kalva.

San Vito Lo Capo švyturys.
Cannoli. Panašu į žagarėlio ragelį įdarytą su saldžia rikota ir pagardintą riešutais. Riebu, bet skanu.

 

Žygis į tą kalvelę. Viršūnės nepasiekėm, bet nuotykių būta sočiai. Lipam laimingos atgal.
Trapani. Pavėsio malonė.
Ir taip gražiai labai dažnai.
Tikslas antram plane. Net neįtarėm, kad kalva va taip atrodys iš šono. Surprise surprise.
Taip kaip ten užlipt?

 

Spygliuotom tvorom, laukais ir kalnais.

xoxo

MinykaDo

 

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *