Ačiū už gražius 2017-tuosius, o aš iškskrendu iš senų į Naujus ir ne tik.

Ačiū už gražius 2017-tuosius, o aš iškskrendu iš senų į Naujus ir ne tik.

2017 buvo smagūs metai, žinoma, kaip visada gailiuosi nepadariusi daug dalykų, iššvaisčiusi nemažai gražaus laiko beverčiaim reikalams interneto platybėse, bet gyveni ir mokaisi žmogus, taigi pažadu (kaip ir kiekvienais metais), kad ateinantys bus dar geresni.

Pažadu daugiau keliauti, todėl jau šiuos Naujuosius sutiksiu lėktuve, danguje, kažkur tarp Filipinų ir kelionės tikslo. Fejerverkų bijau, tai labai džiaugiuosi sprendimu į juos žiūrėti iš aukštai ir net jei jų nematysiu neliūdėsiu ir jei šampano taurės negausiu irgi neverksiu. Taivanas bus pirma valstybė aplankyta naujais 2018-tais metais. Nors laukia ilga kelionė iš 31-os gruodžio į 1-ą sausio, iš Filipinų į Taivaną, aš jos jau taip laukiu laukiu laukiu, Tu žinai.. (čia dainos žodžiai bet nu tikrai laukiu).

Dar pažadu daugiau dėkoti, kažkur mačiau tokį užrašą “O kas jei ryte pabustum su tuo, už ką padėkojai vakar?” ir tąkart nuliūdau, buvau padėkojus tik už maistą, nors ir dievinu maistą vien juo gyva būti nenoriu, nenoriu valgyti viena ir gaminti tik sau, todėl ačiū visiems kas buvote šiais metais šalia (ypač savo Adamsų šeiminėlei, už kritiką ir tiesą, kurią kiti nutyli, už šilumą ir palaikimą).

“O kas jei ryte pabustum su tuo, už ką padėkojai vakar?”

9 šalys, iš jų 8 naujos, čia mano metai rekordininkai! Šiais metais sugebėjau aplankyti Tailandą (apie jį svajojau ilgai ir pasirodo tai buvo pakankamai lengvai įgyvendinama svajonė, tereikėjo pradėti kažką daryti, kad ji pradėtų pildytis). Geriausios metų atostogos, be konkurencijos. Ačiū tiems kas padėjo įgyvendinti. Kaip ir beveik kasmet aplankiau savo mylimą Stokholmą, pavyko net Estijos Saremos salą aplankyti (kuo šalis arčiau tuo sunkiau į ją nuvykti, hahahaha, čia tokie paradoksai). Įveikėm didelį iššūkį ir suorganizavom geriausių draugių kelionę į Siciliją, čia irgi buvo epic atostogos, ačiū, kad esat mano gyvenime, gražuolės (ir kai sakau gražuolės kalbu ir apie Jūsų asmenybės grožį, nes išvaizda laikinas ir labai kintantis dalykas).

Jėzus kiek aš daug atostogų turėjau kai pagalvoju, taigi dar ir Maltoj su savo mylimiausiom buvau, viešuoju apvažiavom visą salą (mano mama geriausia, myliu ir jau laukiu kitų kelionių kartu!). Tada priėmus gana sunkų sprendimą metų gale išėjau iš darbo ir išvažiavau čia, čia kur esu jau du mėnesius, čia aš keliauju (kartu su Paulium, ir ačiū Tau, kad pasiryžai, tikiuosi nesigaili). Nevadinsiu to atostogom, nes čia aš gyvenu smagų bedarbio gyvenimą (jei kas turit kokių mini darbo pasiūlymų, ką galiu daryti su savo naujuoju Macbooku būdama kažkur ir visur, lauksiu žinutės). Į aplakytų šalių sąrašą dar rašau Singapūrą, Malaiziją, Indoneziją ir Filipinus. Apie juos jau rašiau ir dar rašysiu, ačiū Pietryčių Azija, už tavo draugiškumą ir visus nuotykius. Tai tiek naujų pasaulio kampelių šiems gražiems metams.

Tipinė Adamsų šeimos foto.

Šiemet išpildžiau ir abi vaikystės svajones: paglosčiau gyvą, tikrą ir didelį dramblį bei paplaukiojau su didžiuliu tikru jūrų vėžliu. Ir dar vieną keistą svajonę išpildžiau. Šita sunkiu darbu ir prakaitu aplaistyta (po kelių mėnesių treniruočių) pagaliau padariau špagatą! O maniau, kad niekada nesugebėsiu. Blogai maniau. Vadinasi ateinančiais dirbsiu su pasitikėjimo savo jėgom ugdymu. Žmogus gali tikrai daug. Oj kiek daug galim kiekvienas iš mūsų tik reikia noro ir veiksmo. O jausmas pasiekus tikslą yra kažkas neaprašomo ir nepapasakojamo. Tai, kogero, buvo sunkiausiai įgyvendinta svajonė, jai nereikėjo jokių materialinių investicijų, bet laikas ir motyvacija kažkur vis bandydavo bėgti ir reikdavo kažkaip juos susigrąžinti ir dirbti toliau. Čia, sese, ačiū Tau.

Laimė kartais atrodo taip.

 

Šiemėt grįžau prie savo blogo ir net nusipirkau domeną (www.minykado.lt), kas suteikė tiek daug laimės už tokią menką pinigų sumą. Nors jame dar labai daug chaoso (kaip ir mano gyvenime) vis tik kažkas skaito, ačiū! Pasiilgau gaminti, dabar gyva kelionėm, bet grįšiu prie receptų ir jų dalinimosi, pažadu! Kadangi šiemėt daug rašiau, tikrai labai daug tai ir pirmą straipsnį už atlygį parašiau. Ačiū Justui, už motyvaciją ir pamokas. Tu vienas iš mano autoritetų!

Dėl ko dar liūdžiu yra šokiai, kuriuos šiais metais mečiau (gal geriau sakysiu pristabdžiau, nes tikiu kad prie jų dar grįšiu). O turėjau labai labai daug gero laiko su visu labai crazy kolektyvu ir charizmatiškaja Sigita. Tie koncertai, repeticijos ir visi kiti smagūs vakarėliai kartu. Ačiū už įveiktą scenos baimę (gerai, jos dar liko, bet Tu ją gerokai sumažinai).

Ačiū giminės, draugai, pažįstami ir šiaip visi sutikti keistuoliai už visas akimirkas, gyvenimo pamokas ir nuotykius.

¡Su Naujų nuotykių pradžia!

xoxo

MinykaDo

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *