Klajonės

22 kilometrai piliakalniais Dūkštose. Neries regioninis parkas.

22 kilometrai piliakalniais Dūkštose. Neries regioninis parkas.

Karts nuo karto reikia prasieti. Prasieiti per miškus, takus, laukus, paupius, šlaitus. Reikia pakvėpuoti grynu oru ir suprast ar surast gamtos ramybę ir harmoniją. Darosi labai populiaru įvairūs ėjimai, vieni mokami, kiti ne. Vieni labai organizuoti iki smulkmenų ir su medaliais, kiti be. Piliakalniai paveldo […]

Buongiorno Sicilija

Buongiorno Sicilija

Lemtingame posūkyje stovėjo plakatas su nuoroda link cucina Siciliana, būtent tai ko mes ir norėjom. Kažkas ne centrinėje gatvėje, kažkas paprasto, kažkas ne komercinio. Pirmas 20 minučių taip nuoširdžiai džiaugėmės, kaip mums pasisekė papulti į mažą šeimos restoranėlį, kur viskas autentiška ir nuoširdu. Meniu parašytas […]

Tailandas. Khao Sok nacionalinis parkas ir Koh Phangan sala (II)

Tailandas. Khao Sok nacionalinis parkas ir Koh Phangan sala (II)

Žadėtoji antroji dalis ir kiti Chang Team’o nuotykiai. Chang’as – vietinis alus, kas buvo tajų žemėj, neabejoju ragavo, kas bus dar, paragaus. Šalto, kartais net su ledukais, specialiam dėkliuke, kuris ale neleidžia šalti rankai ir šilti alui. Chang Team ne dėl alaus, labiau dėl Chacko […]

Tailandas arba kai(p) pildosi svajonės (I)

Tailandas arba kai(p) pildosi svajonės (I)

Beveik penki mėnesiai, tai tiek praėjo nuo dienos kai grįžom iš rojaus kampelio, sušalom, liūdėjom pamatę sniegą ir pilką masę gimtosios žemės, negalėjom patikėti, kad atostogos, kurių laukėm pusmetį, baigtos, kad viską(sąlyginai) ką norėjom  pamatėm ir nuveikėm. Aišku, slogos, peršalimai ir rutina pasitiko, kaip geriausi […]

Citrininis keksas ir žygis pėsčiomis #walk15

Apie keksą, kuris buvo keptas kai už lango saulė švietė ir buvo vasariškai šilta, nors tada tebuvo balandžio pati pradžia, deja, dabar, nors ir gilyn į pavasarį, oras labiau vasariškas (čia toks žiemos mėnuo) nei paVASARIŠKAS. Pykta, visi liūdi, nesiskiria su žieminiais paltais, o juk […]

Portugalija, nostalgija ir Pastel de nata pyragaičių giminaičiai

Noriu kažko, kažko saldaus, kažko su kremu. Prisimenu Pastel de nata portugališkus pyragėlius, kurių būnant nuostabiojoj Portugalijoj sukramsnota tikrai kad ne viena dešimtis. Su kava, be kavos, pietums, pusryčiams, vakarienei ir taip nuo kelionės pradžios iki pat kelionės pabaigos. Pamėgti juos nesunku tikrai, kaip ir pačią […]

Vidurvasaris arba Midsommar lėkštėje

Dienos tooookios ilgos, naktys tooookios trumpos, lauke taip žalia, viskas taip žydi.. Aha, vasara įsibėgėjo kaip reikalas, na aš čia apie laiką, toli gražu ne orą. Apturėtas šalčiausias gegužės mėnuo per paskutinius 200 metų, o tada seka šaltas ir vėjuotas birželis. Iki pat šiol (birželio […]

STRIMELĖS. NEI ŽVYNO, NEI UODEGOS.

Kaip  čia pasakius, aš nežvejojau, bet norėčiau, nu nesvarbu, kitąkart. Aš kepiau šašlyką kol vyko žuvies traukimas iš vandens, kurios pritraukta nedaug, vos kelios, bet svarbu gi procesas, o ne rezultatas ir laimėjimai. Kelios strimelės žiopčioja kibire, vėliau važiuoja namo ir žiūri didelėm akim į […]

GERIAUSIA PUSRYČIŲ KOMPANIJA

GERIAUSIA PUSRYČIŲ KOMPANIJA

Jau retas atvėjis, kad pusryčiaučiau viena, nes beveik kasryt šie du mano kompanijonai pusryčiauja tuo pačiu metu tik kitoje lango pusėje.